Kasnakt prieš užmigdama
Aš klausausi
Lietaus lašelių barbenimo
Į skardinę palangę –
Sidabrinio, trapaus
Kaip stiklas.
Aš girdžiu jį
Lyg gitaros melodiją graudžią –
Vis ištirpstantį krištolinėj nakty.
Tarytum per sapną
Matau Izadorą,
Šokančią basą už lango, –
Tai vėsūs lašai
Rudenio naktį
Nupraus palangę,
Užmigus girdėsiu
Melodiją brangią…
Ryte ji išeis
Ant pirštų galiukų,
Palikusi man
Kukulkano lopšinės
Prisiminimą.